Čiga niga

　　　Dar prieš keletą metų, visai neseniai, Lietuvoje prasidėjo didžioji Čigonų epidemija - valstybėje įsikūrė Armando ir Radžio gauja, kuri išmoko įsilaužti į bunkerius bei saugyklas. Atsiradus šiai nusikalstamai grupuotei, Čigonai pradėjo vogti geriausios kokybės dviračius, kompanija “Baltik vairas” dėl šios gaujos vos nebankrutavo, o žmonės pastebėjo, kad dviračių kiekis gatvėse smarkiai sumažėjo. Taip pat Čigonų šutvė pasidarbavo su arkliais. Lietuvos laukuose pradėjo dingti artojai, į raudonąją knygą buvo įrašytos daugelis arklių rūšių, tarp jų, žymieji Žemaitukai. Bet tą karta policijos pareigos sugebėjo nuslopinti Čigonų atliekamas vagystes. Tačiau, nuslopinus šias vagystes, Čigonai sugalvojo būdą kaip pasislėpti visuomenėje - jie nustojo degintis Airijoje ir to pasekoje, pradėjo baltėti. Šiuo būdu Čigonai susiliejo su likusiais piliečiais ir gavo naują pravardę: “Rudieji Chameleonai”.
　　　Čigonams susiliejus su visuomene, vienas Čigonas pradėjo regzti sugrįžimo planą. Ruošdamasis grandioziniam planui šis individas pasižymėjo keliose vietose: iš savo klasės fondo pavogė 50 eurų, gatvėse nušlavė dauguma dviračių, iš mokyklų pavogė muzikinius instrumentus bei iš piliečių pavogė viltį, kad šioje valstybėje nebevyks čigoniškos vagystės. Po šių įvykių visuomenei viskas buvo aišku - Armandas grįžo. Įvykus didžiajam Armando sugrįžimui, valstybėje pradėjo kilti masinė isterija ir panika, todėl Lietuvos valdžia turėjo kažko imtis. Vyriausybės atsakas į čigonų išpuolius buvo Čigonpolio įsteigimas, pirmoji tokia institucija ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Čigonpolui paplatinus žinią, kad vienintelis priešnuodis nuo čigonų vagysčių yra bronza, Lietuvos žmonės pradėjo dėti bronzos gabalėlius į pinigines, “Baltik vairas” pradėjo pardavinėti bronzines dviračių spynas, o arkliai pradėjo dėvėti bronzines pasagas. Prasidėjus masiniam bronzos platinimui ir naudojimui, čigonų vagystės pradėjo kristi drastiškai, kol galu gale, jos visai sustojo. Čigonai - vėl dingo iš visuomenės akiračio. Žiniasklaidai pranešus apie šią naujieną, Lietuvoje ir vėl įsitvyrojo ramybė, žmonės nustojo rūpintis čigoniškąja magija ir vagystėmis. Tai buvo tarsi ankstyva kalėdinė dovana Lietuvos žmonėms...
　　　Praėjus keletui mėnesių po įsivyravusios tylos, atėjo žiema, žmonės su labai didele laime ir įkvėpimu ruošėsi Šventajam Kūčių vakarui, bei laukė Kalėdų dvasios. Šventojoje pavakario gilumoje girdėjosi duslus šunų lojimas ir vaikų žaidimai sniege. Kol vaikai žaidė lauke, viduje suaugusieji gamino baltą mišrainę, silkę pataluose bei kabino bronzinos turinčius vainikus ant lauko durų. Atėjus Kūčių vakarui šeimyna susirinko prie stalo; kaip visuomet, močiutė dejavo, kad jos pensija per maža, vaikai šaukė: „mama, aš nevalgau žuvies!“, o tėvas prisigėrė ir suskėlė klasikinį „viena diena nusižudysiu“ bajerį. Kūčių vakaras praėjo kaip ir kiekvienais metais, vakaro gale žmona paguldė savo girtą vyrą ir vaikus į lovą, Kalėdų Senelis paslėpė dovanėles po Kalėdų egle, o išjungus šviesas, įsigaliojo mirtina tyla.
　　　Ir tada įvyko Kalėdų stebuklas... Vaikai pabudo anksti ryte, tikėdamasi rasti savo norimas dovanas po Kalėdų egle, tačiau, jokių dovanų nebuvo. Žinoma, vaikai pamatė tokį vaizdą pradėjo panikuoti, kaip gi galima gyventi be naujausios Minecraft žurnalo versijos? Tėvams išgirdus vaikų riksmus, jie pabudo iš gilaus miego. Kaip visada, tėvas prabudęs pasakė - „reikėjo pirkti Durex, o ne Trojan prezervatyvus“. Suaugusiesiems šiek tiek atsipeikėjus ir apsidairius savo kambaryje jiems vos nesustojo širdis iš išgąsčio – visas kambarys buvo nuniokotas. Bybano pakeliai buvo išmėtyti ant grindų, stalčiai išimti iš savo vietų, o papuošalų dėžutės buvo numestos ant žemės taip, kaip šikpopierius būna numestas į šiukšlių dėžę. Tėvai suprato, kad įvyko vagystė. Tačiau, apžiūrėjus papuošalų dėžutes motina pastabėjo, kad buvo pavogti tik tais auksiniai papuošalai, deimantinių bei sidabrinių papuošalų niekas nepaėmė. Motinai nuėjus į svetainę ji rado šiek tiek nuniokota Kalėdų eglutę bei klykiančias atžalas. Ir koks sutapimas, visi auksiniai eglutes papuošalai taip pat buvo dingę. Tėvas atėjęs į svetainę pastebėjo, kad kambarys dvokia arklio šūdo kvapu. Apsisukęs jis pastebėjo botų pėdsakų formos šūdo dėmes. Pasekus šiais šūdo pėdsakais, tėvas atrado praviras garažo duris. Įjungus garažo šviesą, tėvą apėmė nenumaldomas pyktis – visi dviračiai buvo pavogti. Negano to, ant garažo grindų buvo pilna mašinos tepalų, kažkas pradūrė tepalų bakelį ir išpjovė katalizatorių bei išėmė iš jo auksą, o likusį katalizatorių numetė ant žemės.
　　　Sumišęs tėvas išlėkė į lauką apžiūrėti kas vyksta gatvėje, kadangi kaimynų namų lempos buvo įjungtos. Išbėgęs į lauką jis pastebėjo, kad visas gyvenamasis rajonas buvo nusiaubtas - ant gatvės mėtėsi maži aukso gabaliukai, iš gatvės žibintų buvo išsuktos lempos, o prie sankryžos, kurioje yra pastatytas ženklas “Stop”, gulėjo labai didelė arklio šūdo krūva. Žinoma, kaimynai taip pat buvo sumišę ir dairėsi nesupratę kas ką tik įvyko. Nieko nedelsdamas tėvas paklausė kaimynų ar jų auksas ir dviračiai taip pat buvo pavogti tačiau, nesulaukes atsakymo, jis išgirdo arklių žvengimą ir atsigręžęs išvydo neįtikėtina vaizdą - Armandas auksinėje karietoje su neaiškiu užrašu “7070V45”. Karieta buvo tempiama dešimties juodų žirgų, kurių šnervėse buvo įverti auksiniai švirkštai, o apynasriai buvo auksuoti. Prie viso to, Armandas dėvėjo auksinę karūną, kairėje rankoje laikė auksinį popiežiaus skeptrą, o dešinėje rankoje laikė pavadį, kuris buvo užmautas, kaip panašu, ant žmogaus su pydariška šukuosena. Tėvui nespėjus suvokti ką jis pamatė, karieta nudardeno su visais aukso luitais ir išnyko horizonte.
　　　Tėvas atsipeikėjęs susivokė, kad tikriausiai apie šį įvykį jau kalbama seniai užtilusiame žinių kanale “Čigonpolio naujienos”. Grįžęs į namus tėvas įsijungė televizorių ir stebėdamas naujienų kanalą sužinojo, kad Lietuvoje Kalėdas pavogė ne kas kitas, bet Armandas ir jo bendražygiai. Tėvas išgirdęs tokias naujienas sumigo į krėslą ir atsidarė šaltą volfiuką. Kol šeimos galva gėrė, fone girdėjosi pranešėjos balsas: “Žmonės tapo bejėgiais, bronza nebeveiksminga. Visuomenė nebežino ką daryti, todėl tenka pasiduoti. Čigonu įsakymu gyventojai turi išnešti visą turima auksą prie namo durų, nes kitaip čigonai patys ateis į namus, atims likusį auksą ir vaikams suleis prastos kokybės narkotikus iš Vilniaus čigonų taboro.”
　　　Praėjus savaitei po masinio apiplėšimo iš savo urvo išlindo žymusis miesto magas, dar žinomas kaip “Auch wizzard” arba “Gandžiamanas”. Miesto magas pasiskelbė, kad jis turi slaptus užrašus bei filmuotą medžiaga, kuri parodo, kaip čigonų armija įgavo priešnuodžius bronzai ir kaip Armandas praplėtė savo gaujos gausas. Taip pat Auch wizzardas sako, kad jis žino kaip reikia nugalėti čigonų armiją. Čigonpoliui išgirdus tokias naujienas, aukščiausio rango agentai Gandžiamaną atgabeno į savo kontorą.
　　　Čigonpolio agentai pradėjo tardyti Auch wizzardą. Pirmasis klausimas, kuris kilo agentams, buvo ”iš kur jus žinote apie Armandą?”. Šis klausimas kilo ne iš lempos. Agentai buvo nusistebėję Gandžiamano žiniomis, kadangi miesto magas per amžių amžius slapstėsi ir niekada neišlindo iš savo urvo. Auch wizardas išgirdęs šį klausimą ramiai sureagavo ir atsakė, kad kažkadaise Armandas čigoniškos magijos pagalba rado Gandžiamano urva ir pasibelde į jo duris. Miesto magas, nebendravęs kelis dešimtmečius su žmonėmis, atidarė čigonui duris. Žinoma, Auch wizardas nieko nežinojo apie šiuos tamsaus gyvio padarus, o Armandui paprašius “paskolinti” 16 eurų, kad jis galėtų “nusipirkti” naują Xbox žaidimų konsolę, Gandžiamanas pinigus lengvabūdiškai įteikė čigonui, nesuvokdamas ką jis daro. Kaip nebūtų keista, miesto magas pinigų niekada neatgavo. Gandžiamanui suvokus kas įvyko, jis nusprendė magijos pagalba mieste įstatyti kameras bei Armando plaukuose paslėpti blakių, kurios sektu žymiojo čigono veiksmus.
　　　Ir taip Gandžiamanas pradėjo sekti Armandą ir jo gaują. Neabejotinai, miesto magas matė visas čigonų vagystes, žinojo, kad Armando šutvė plečiasi, bet jis nieko nepranešė Čigonpoliui, kadangi magas buvo drovus ir nejautė jokios asmeniškos čigonų grėsmės. Tačiau, Kalėdų naktį, miesto magas pabudęs iš gilaus miego išgirdo, kad kažkas krebžda jo namuose. Nulėkęs į savo magijos kambarį, Gandžiamanas pamatė, kad nebėra jo auksinio katilo su visais Skittles pakeliais jo viduje. Po tokio įvykio magas įniršo ir pradėjo klykti savo plonu, spiegiančiu balseliu.
　　　Supykęs magas sugalvojo susisiekti su Čigonpoliu. Su savimi Gandžiamanas atsinešė nuotraukų. Kaip teigia magas, šios nuotraukos buvo darytos dingusio miesto šerifo. Juose matoma, kaip Armandas susitinka su savo blondinu partneriu ant miesto kalno. Auch wizardas taip pat atsinešė šerifo užrašus kuriuose rašoma, kad šis susitikimas buvo ypatingas. Armandas pasinaudodamas savo draugu masiškai praplatino savo vagių armiją. Taipogi, Armandas sužinojo apie Ginkūnų mafiją ir į savo gretas paverbavo blondiną draugą.
　　　Čigonpolio agentai išgirdę apie “Ginkūnų mafiją” nustebo, apie tokius individus jie girdi pirmą kartą. Kadangi Gandžiamanas turėjo didelį neapykantos jausmą Armandui, jis atsiduso ir pradėjo pasakoti apie mafiją. Miesto magas daug nežinojo, bet jis buvo užtikrintas, kad mafija egzistuoja, nes matė jos narius savo akimis: “Vieną kartą, kai sekiau čigonų pėdsakais, pasislėpiau nuo visuomenės krūmuose ir pamačiau neįtikėtiną vaizdą. Kažkoks žmogus su keistos išvaizdos automobiliu atbuliniu įvažiavo į griovį. Būtent tuo momentu ėjo gauja banditų, kurie prisistatė kaip Ginkūnų mafija. Ši gauja padėjo ištraukti keistąjį automobilį iš griovio. Nors mafija ir pagelbėjo žmogui nelaimėję, jie atrodė baugiai ir iš jų veidų matėsi, kad Ginkūnų mafija apiplėšė ne vieną žmogų ar parduotuvę, o iš jų kišenių buvo išlindę saulėgrąžų pakeliai. Bet tai nebuvo viskas, jų kišenėse kažkas spindėjo, o tas kažkas buvo aukso gabalėliai.” Wizardas tuomet suprato, kad Ginkūnų mafija yra Rudųjų Chameleonų dalis.
　　　Čigonpoliui perskaičius šerifo užrašus paaiškėjo, kad miesto šerifas buvo įdėjęs daug pastangų sekti Armandą ir jo veiksmus. Nuo to laiko kai Armandas ir blondinas susitiko ant kalno, šerifas pasiuntė geriausią šnipą sekti jų veiksmus. Vienoje misijoje šnipas sužinojo, kad Armandas buvo pasitraukęs į Airiją ir ten išmoko kaip reikia apsisaugoti nuo bronzos. Su šiomis žiniomis Armandas apmokė visus Ruduosius Chameleonus. Užrašuose taip pat užsimenama, kad šnipas buvo pasiųstas labai svarbiai misijai, deja, vykstant kritinei sekimo misijai, kažkas atbuliniu įvažiavo į šnipo mašiną, o tai patraukė Armando dėmesį ir jis paspruko. Kaip minima užrašinėje, ši misija dalinai atskleidė kaip reikia nugalėti čigonus, kadangi šnipui vis dėl to pavyko sužinoti, kad auksą reikia sumaišyti su keista medžiaga. Kokia tai medžiaga, niekas nežinojo iki šio momento.
　　　Su šiomis žiniomis Čigonpolis pasamdė geriausius pasaulio mokslininkus, kad būtų pradėtas gaminti priešnuodis. Ilgai dirbus prie naujos cheminės medžiagos mokslininkai atrado ypatingą cheminį elementą, kurį pavadino Antičigonidas ir jį sujungė su auksu. Taip buvo sukurtas naujas priešnuodis čigonams - netikras auksas su nuodingu elementu. Būtent Čigonams pavogus šį aukso miksą, jie miršta. Sukūrus šį elementą, Čigonpolis slapčia Lietuvos gyventojams pradėjo nuodingąjį aukso miksą. Dauguma gyventoju paslėpė netikrą auksą savo namuose ir laukė kol čigonai ateis jį pavogti. Prasidėjus vagystėms per žinias buvo paskelbta, kad čigonų lavonai yra aptinkami gatvėse ir kad vagysčių skaičius drastiškai mažėja. Pats Armandas nieko nepavogė, kadangi jis siųsdavo kitus čigonus atlikti darbą už jį. Tačiau, Armandas pamatęs, kad jo bendražygiai miršta, išsiaiškina, kad kaltas įtartinai kvepiantis auksas. Vyriausiasis Čigonas nusprendžia pabėgti iš šalies ir pasislėpti. Armandui pabėgus čigonų klanas išyra, o likę čigonai miršta. Tokiu būdu Lietuvos Respublikos piliečiai ir vėl buvo apsaugoti nuo čigonų, o likęsis pasaulis atsiduso, kadangi jų šalims nebegresia čigonų epidemija.